Ekologiškumo paieškos transporto sektoriuje įgauna pagreitį. Akivaizdu, kad didžiosios dalies komercinių parkų pakeisti vien netaršiomis transporto priemonėmis greitai nepavyks, todėl vis didesnį svorį įgyja alternatyvieji degalai. Vieni tokių – CO2 emisiją kardinaliai sumažinti leidžiantis hidrinto augalinio aliejaus (HVO) dyzelinas. Jo prieinamumas nuolat auga.
Štai Europoje pirmaujanti mokėjimų ir paslaugų keliuose platforma „DKV Mobility“ savo degalų kortelių turėtojams siūlo įsipilti įvairiomis proporcijomis sumaišyto (iki 100 proc.) HVO dyzelino, kuriuo dabar prekiauja jau 650 degalinių. Vienas pagrindinių tokių degalų privalumų yra tas, kad jie tinkami beveik visoms dyzelinėms transporto priemonėms (su gamintojų patvirtinimu) ir nereikalauja papildomų variklių ar degalų sistemų modifikacijų.
„DKV Mobility“ vadovo Baltijos šalims Artūro Michejenko teigimu, HVO dyzelinas suteikia galimybę iki 90 proc. sumažinti iš duslintuvų išmetamą CO2 kiekį, todėl yra išties puiki priemonė tiems, kas negali greitai transformuoti savo transporto parkų.
„Tai veiksminga priemonė vežėjams, kuriems tenka sparčiai prisitaikyti prie dinamiškai kintančių jų užsakovų ekologinių tikslų. HVO dyzelinas tinka didžiajai daliai transporto priemonių – tereikia pasitikrinti, ar gamintojai patvirtinę jų variklių atitiktį šiems degalams“, – sako A. Michejenko.
Gamina ir iš atliekų
Hidrinti augaliniai aliejai gaminami iš augalinių aliejų. Katalizinės reakcijos su vandeniliu metu jie paverčiami angliavandeniliais. Šie degalai daromi tiek iš augalinio aliejaus (įskaitant rapsų ar palmių aliejų), tiek iš jų darinių bei atliekų arba net naudoto kepimo aliejaus (augalinės ir gyvūninės kilmės). Kadangi HVO žaliavos gali būti lengvai atnaujinamos, degalai priskiriami prie atsinaujinančių išteklių dyzelino, kuris gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant neutralaus poveikio klimatui.
Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas, „Lietuvos komercinio automobilio“ rinkimų komisijos narys Renaldas Gabartas mato svarbų alternatyviųjų degalų vaidmenį ateities transporte. Specialisto pastebėjimu, tokie degalai kaip HVO dyzelinas taps vienu iš galimų problemos sprendimo būdų tuomet, kai pasaulyje ims stigti naftos. Tačiau svarių priežasčių jį naudoti yra jau dabar.
„Deginant HVO degalus, išskiriama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio (CO2) bei azoto oksidų (NOx) – ir kietųjų dalelių, kurios ypač kenksmingos urbanizuotų vietovių gyventojams. Žinoma, gali kilti klausimų, ar tai pats tikslingiausias aliejaus naudojimo būdas, tačiau geroji žinia yra ta, kad šiuos degalus galima gaminti iš paprasčiausių maisto atliekų. Be to, kiekvienas lašas tokių degalų mažina tradicinio iškastinio kuro poreikį“, – vardija pašnekovas.
HVO degalų žaliava gali tapti ir jau panaudotas aliejus, vaisių likučiai, taip pat celiuliozė ar įvairios komunalinės atliekos. Kiek tiksliai pavyktų sumažinti teršalų, priklauso nuo žaliavos šaltinio, gamybos metodo ir į dyzeliną įmaišyto HVO kiekio.
„Dyzeline HVO gali būti naudojamas kaip priedas – tai rodo prie degalų pateiktas skaičius, pavyzdžiui, HVO20 ar HVO30. Jis atskleidžia, kokiu procentu įmaišyta hidrinto augalinio aliejaus. Taip pat tai gali būti gryni degalai – tuomet bus nurodyta HVO100“, – paaiškina A. Michejenko.
Kuo daugiau alternatyvų – tuo geriau visiems
„DKV Mobility“ paslaugų tinklo degalinėse esantys HVO degalai atitinka DIN 590 dyzelinių degalų standartą (išskyrus tankį), o daugumai HVO naudojančių automobilių tam nereikia modifikuoti variklio ar keisti degalų tiekimo sistemos. HVO100 ir kiti gryni parafininiai degalai pagal DIN EN 15940 standartą dažniausiai tinka naujesniems dyzeliniams varikliams.
Apie savo variklių tinkamumą šiems degalams praneša vis daugiau įvairių transporto priemonių gamintojų: nuo „Scania“ ar „Volvo Trucks“ iki „Audi“. Neseniai DAF paskelbė, jog visi jo modeliai gali naudoti HVO degalus, o jau kelerius metus tai deklaruoja ir „Mercedes“, „Renault“ bei „Iveco“.
HVO degalai rinkoje siūlomi jau ne vienerius metus ir jų galima aptikti įvairiose degalinėse. Kaip pastebi A. Michejenko, dėl savo ekologinių savybių jie tampa vis populiaresni, o tokios platformos kaip „DKV Mobility“ nuosekliai didina jų prieinamumą.
„Daugėja įmonių, kurioms reikia alternatyvių žaliųjų sprendimų, nes jie padeda laimėti naujų klientų užsakymų ir neprarasti senųjų. Kuo daugiau pasirinkimo scenarijų, kuo didesnis lankstumas ieškant tinkamo ekologiškesnio kelio, tuo daugiau laimi visi rinkos dalyviai“, – apibendrina „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse.
Transporto rinka taip pat jaučia bręstantį teisinio reguliavimo poveikį. Prieš daugiau nei trejus metus Lietuvos Seimo priimtame Alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyta, kad degalai iš atsinaujinančių energijos šaltinių privalės sudaryti vis didesnę vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energetinės vertės dalį. Iki 2030 metų ji turės pasiekti 16,8 proc.
