Šiuolaikiniai nauji automobiliai nebėra tik įprastos transporto priemonės. Kiekvienas nuo konvejerio nuriedantis modelis – judanti technologinė inovacija. Būtent dėl pastarųjų gausos salonas jau nebeapsiriboja tik patogiomis sėdynėmis, maloniu liesti vairu ar gera garso sistema. Tokie elementai, kaip multimedijos ir klimato kontrolės sistemos, skaitmeninis vairuotojo ekranas, saugumo sistemų valdymo įrenginiai ir daugelis kitų, yra modernaus automobilio sudedamosios dalys. Bet kaip su jų pagalba užtikrinti optimalų inovatyvumo ir komforto balansą?

 

Ergonomikos svarba

Salono ergonomikos svarbą nusprendė įrodyti Švedijos žurnalo „Vi Bilagare“ kūrėjai. Jie atliko tyrimą, siekdami nustatyti, kiek laiko užtrunka tuos pačius veiksmus atlikti perjungiant kasdienes funkcijas skirtingose transporto priemonėse.

Bandymuose dalyvavo keliolika lengvųjų automobilių, iš kurių dauguma nauji, gausybę valdiklių iškėlę į jutiklinius ekranus, o vienas – 2005 metų gamybos. Testo rezultatai šiek tiek šokiravo. Kai kurių funkcijų aktyvavimo laikas sename automobilyje buvo net 35 sekundėmis trumpesnis nei moderniame modelyje. Tai – laiko tarpas, per kurį buvo žiūrima ne į kelią.

Savo ruožtu technologiškai pažangių automobilių gamintojai šiuo metu renkasi skirtingas kryptis. Vieni sistemų valdymą perkelia į multimedijos ekraną ir taip sumažina salone esančių fizinių mygtukų kiekį iki minimumo. To puikus pavyzdys – „Volkswagen“ gamintojas, kurio ID serijos elektriniuose automobiliuose beveik visos funkcijos valdomos ekrane.

Tuo metu kiti tobulina valdymo balsu funkciją. Transporto rinkos ekspertas ir automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas mano, jog valdymo balsu funkcija galėtų būti taikoma vis dažniau. Tiesa, pašnekovas svarsto, kad tam galbūt dar šiek tiek per anksti.

„Įtariu, kad dar daug vandens nutekės. Visų pirma dėl vairuotojų įpročių, antra – dėl to, kad automobilių gamintojų balsu valdomi įrenginiai atsilieka, tarkime, nuo „Apple“ virtualaus asistento „Siri“, – teigia J. Lengvinas.

Beje, kai kurie gamintojai renkasi tarpinį variantą ir ieško balanso tarp inovatyvių ir tradicinių sprendimų. Vienas puikiausių to pavyzdžių rinkoje yra „Opel“. Pastarojo modeliuose visos dažniausiai naudojamos salono šildymo bei vėsinimo funkcijos valdomos fiziniais mygtukais. Likusios, rečiau naudojamos funkcijos – ekrano meniu.

 

Pirmūnai

J. Lengvinas, paklaustas apie rinkoje pirmaujančius bei atsiliekančius gamintojus salono ergonomikos atžvilgiu, pabrėžia, kad „Volkswagen“ iki maždaug 2017–2019 metų pasižymėjo bene tobulu balansu tarp jutiklinio ekrano ir mygtukų, tačiau dabar to neliko. Savo ruožtu kaip vieną iš teigiamų pavyzdžių pašnekovas pamini „Mercedes-Benz“.

„Tokie gamintojai kaip „Mercedes“ daug ką perkėlė į ekranus, bet kartu sugebėjo išlaikyti pakankamai patogų funkcijų valdymą“, – įsitikinęs jis.

Automobilių apžvalgininkui antrina ir žurnalo apie automobilius „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Anot jo, paskutiniai „Volkswagen ID“ serijos modeliai pasižymi kiek nepatogiu elementų valdymu, nors prieš tai ergonomika buvo puiki.

„Skirtingi automobiliai turi labai skirtingą kiekį elementų. „Mercedes“ padaryti ergonomiškai patogų saloną yra gerokai sudėtingiau, nes jo gaminiuose yra daugiau funkcijų nei, tarkime, „Dacia“ modeliuose“, – priduria V. Milius.

Visgi nė vienas iš kalbintų transporto rinkos žinovų pro akis nepraleido ir „Opel“. 2022-aisiais pasirodžiusi atnaujinta šio gamintojo multimedijos sistema ir patobulinta salono ergonomika padarė elementų valdymą pastebimai patogesnį. Prisimindamas vairuotą „Opel“, V. Milius visų pirma išskiria patogią klimato kontrolės sistemą.

„Man patinka, kad viskas, kas yra susiję su šildymu, yra valdoma fiziniais mygtukais. Klimato kontrolė, sėdynių, stiklo bei vairo šildymas. Jei norima daugiau šiek tiek rečiau naudojamų funkcijų – tereikia paspausti „home“ mygtuką ekrane“, – dėsto jis.

 

Sėkmės formulė

Taigi, kokia ta sėkmės formulė? Koks turėtų būti salono valdiklių išdėstymas, kad viską pasiekti būtų patogu, o vairuojant akys būtų kuo trumpiau nukreiptos nuo kelio? Tūkstančius automobilių vairavęs „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius teigia manantis, kad optimalus yra tarpinis variantas.

„Skirtingų valdymo elementų svarba skiriasi. Todėl dalis jų turi būti ant vairo, kita dalis – valdoma fiziniais mygtukais, o rečiausiai naudojamos funkcijos turėtų būti nukeltos į multimedijos ekrano meniu. Fiziniai mygtukai vis dar neabejotinai yra reikalingi“, – kalba V. Milius.

Automobilių apžvalgininkas J. Lengvinas akcentuoja, kad tinkamą valdiklių išdėstymą galima apibūdinti vienu žodžiu – „patogus“. Pašnekovas ima pavyzdį iš naujos kartos „Opel Astra“ modelio, kuriame, jo vertinimu, pasiektas optimalus balansas tarp virtualių ir fizinių valdiklių, o tai leidžia neblaškyti vairuotojo dėmesio.

„Patogus valdymas man yra intuityvus ir paprastas. Jis turi kuo mažiau trukdyti žiūrėti į kelią. Mano manymu, idealus balansas yra kažkur per vidurį. Pagrindinės, kasdien dažniausiai naudojamos funkcijos turi būti pasiekiamos fiziniais valdikliais, o sudėtingesnės ar ne taip dažnai naudojamos gali būti perkeltos į ekraną. Taip įmanoma išlaikyti tiek salono estetiką, tiek ir valdymo ergonomiką, intuityvumą, patogumą“, – reziumuoja jis.